
Lietuvos teatro režisierius Jonas Jurašas švenčia 90 metų sukaktį
Naujienos
2026 birželio 19 d.

Birželio 19-ają dieną ypatinga sukaktis – 90 metų – aplanko gerbiamą Lietuvos teatro režisierių, metaforiško teatro kūrėją, vizionierių Joną Jurašą. Šventiniai linkėjimai skrieja į Jungtines Amerikos valstijas, Sarasotą, saulėtus režisieriaus namus nuo jo gyvenimo teatro žmonių ir žiūrovų. Linkime stiprios sveikatos, dėmesio ir neblėstančios gerbėjų meilės ir pagarbos.
Per ilgą ir nelengva kūrybinį kelią režisierius sukūrė spektaklių Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Lietuvos rusų dramos teatre, Šiaulių dramos teatre, Lietuvos akademiniame dramos teatre. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 1967–1972 m. buvo vyriausiasis Kauno dramos teatro režisierius, kurį vėliau atleido iš pareigų dėl politinių motyvų.
Vieni svarbiausių režisieriaus Jono Jurašo spektaklių, kurtų iki 1972 m.: M. Bulgakovo „Moljeras“ (1968), „Mamutų medžioklė“ (1968), M. Šatrovo „Bolševikai“ (1970), K. Sajos „Šventežeris“ (1970), J. Glinskio „Grasos namai“ (1970), J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ (1972).


Daug spektaklių, kuriuos J. Jurašas pastatė Lietuvoje, buvo pakeisti cenzūros, persekiojami ir draudžiami. Režisierius, protestuodamas prieš jo kūrybinės laisvės suvaržymą, 1974 m. emigravo. Jis gyveno Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Gyvendamas emigracijoje sukūrė nemažai spektaklių JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, J. Jurašas grįžo kurti į Nacionalinį Kauno dramos teatrą ir atvertė naują kūrybos puslapį. Spektakliu A. M. Slucaitės-Jurašienės „Smėlio klavyrai“ (1990) atidarė Mažųjų scenų kiemelio Ilgąją salę, kiemelyje lauke pastatė spektaklį pagal H. Pinterio pjesę „Kalnų kalba“ (1991), Didžiojoje scenoje – A. Dorfmann „Mirtis ir mergelė“ (1992). Kelerius metus intensyviai dirbo užsienyje. Po pertraukos režisierius vėl sėkmingai atskleidė savo kūrybinį potencialą Nacionaliniame Kauno dramos teatre, pristatydamas spektaklius pagal Aušros Marijos Sluckaitės pjesę „Antigonė Sibire“ (2010), Sofi Oksanen „Apsivalymas“ (2011), „Balta drobulė“ pagal Antaną Škėmą, kuriam inscenizaciją parašė Aušra Marija Sluckaitė (2012). Šis spektaklis atvėrė po rekonstrukcijos atnaujintą Didžiąją sceną ir pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už nacionalinės dramaturgijos inscenizaciją (2012). 2014 m. režisierius po 40 metų pertraukos į sceną grįžo su nauja spektaklio „Barbora“ interpretacija.


2009 metais režisieriui Jonui Jurašui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą. Menininkas apdovanotas „Fortūnų“ statulėlėmis (2011, 2015), Kauno miesto savivaldybės Santakos I laipsnio garbės ženklu (2016), LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016) už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui bei už kūrybinę drąsą ir raišką. 2022 m. jam įteiktas teatro padovanojimas už savo gyvenimą paliudytą teatru – „Auksine teatro rūtos šakele“.
NKDT informacija






Nuoroda į informacijos šaltinį

