Tag: ekonomikos
„Bitcoin“ sumokėjo 3 trilijonus dolerių ekonomikos t. Daugiau nei 2024 m .: Duomenys
Grandinės duomenys rodo, kad 2024 m. „Bitcoin“ vartotojo veikla padidėjo, o tinklo apdorojimas vidutiniškai 8,7 milijardo JAV dolerių dienos. 2024 m Naujame „X“ įraše grandinės analizės įmonė „GlassNode“ aptarė apie „Bitcoin“ perdavimo tūrio tendenciją. Čia pateiktas „perkėlimo apimtis“ nurodo rodiklį, kuris matuoja bendrą turto sumą, kuri dalyvauja tam tikroje operacijų veikloje „blockchain“. „Analytics Firm“ dalijasi
Eilinis Lietuvos ekonomikos plėtros ketvirtis
Lietuvos ekonomika praėjusius metus baigė dar vienu plėtros ketvirčiu. Pardavimus vėl didino daugelis ekonomikos veiklų – tiek paslaugas teikiančios įmonės, tiek pramonė, tiek prekyba. Ekonomikos augimas neturėtų išsikvėpti ir šiemet, jį skatins didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir palengva tvirtėsianti užsienio paklausa lietuviškoms prekėms bei paslaugoms. Komentuoja Darius ImbrasasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus
Lietuvos banko prognozė: gerėsianti tarptautinė ekonominė aplinka, vidaus vartojimas ir atsigaunančios investicijos spartins ekonomikos augimą
Lietuvos ekonomika atlaikė pastarųjų metų sukrėtimus ir po dvejų metų sąstingio grįžo į augimo kelią. Ūkio plėtrą 2025 m. palankiau turėtų veikti tarptautinė ekonominė aplinka, didesnė Lietuvos prekių ir paslaugų paklausa eksporto rinkose, stiprėjantis privatusis vartojimas ir atsigausiančios investicijos. Tai lems, kad šiemet daugiau kaip 2 proc. augsiančios Lietuvos ekonomikos pagreitis kitąmet dar paspartės ir
Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje – aukšto lygio diskusijos apie Europos atsaką į geopolitinį susiskaidymą
2025 m. minėsime dešimtąsias euro įvedimo Lietuvoje metines. Šiai progai paminėti Lietuvos bankas gruodžio 16 dieną rengia savo metinę ekonomikos konferenciją, kurios tema – atsparumo pasauliniams geopolitiniams pokyčiams ramsčiai. Konferencijos dalyvius kviesime apmąstyti, kokie svarbiausi iššūkiai šiandien kyla Europai ir kaip juos įveikti. Diskutuosime, kaip tolesnė integracija galėtų padėti sustiprinti ekonominį Europos potencialą ir atsparumą,
Lietuvos bankas: projektuojama fiskalinė politika 2025 m. bus anticiklinė ir skatinanti ekonomikos aktyvumą, bet neramina spartus valdžios sektoriaus skolos augimas
Lietuvos Vyriausybės parengtuose ir Seimui pateiktuose 2025 m. valstybės biudžeto ir socialinių fondų biudžetų projektuose suplanuoti fiskaliniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu, tačiau sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantis valstybės įsiskolinimas ribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje, teigiama Lietuvos banko išvadoje, kuri šiandien pristatoma Seimo Audito komitete. Lietuvos
Apniukusioje euro zonos ekonomikos padangėje nedidelis šviesos spindulys iš Lietuvos
Nepaisant iššūkių tarptautinėje aplinkoje, Lietuvos ekonomika ir toliau auga. Šis pagyvėjimas sietinas su daugeliu ekonomikos veiklų – pardavimus didino tiek paslaugas teikiančios įmonės, tiek pramonė, tiek statybos, tiek ir prekybos veiklos. Nors kol kas ekonomikos augimo apsukos dar negrįžo į Lietuvai įprastą tempą, didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir palengva tvirtėsianti užsienio paklausa leidžia tikėtis, kad
TVF prognozė: stebimas minkštas ekonomikos nusileidimas, būtina stiprinti ekonomikos potencialą ir užtikrinti viešųjų finansų drausmę
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, pasaulio ekonomika toliau demonstruoja atsparumą neigiamų rizikų fone: numatomas stabilus, tačiau istoriškai gana vangus ekonomikos augimas. Augimo potencialą varžo struktūrinės problemos – sumenkęs našumo augimas, amžėjanti visuomenė, gausėjantys tarptautinės prekybos ir investicijų barjerai tarp geopolitinių blokų. Kainų augimas toliau slopsta: prekių kainos beveik nebeauga, bet paslaugų infliacija tebėra reikšmingai padidėjusi.
Vilniuje – pasaulinio pripažinimo sulaukusių ekonomikos tyrėjų desantas
Lietuvos bankas, Lenkijos nacionalinis bankas (Lenkijos nacionalinis bankas) ir Centrinių bankų tyrimų asociacija (CEBRA) rugsėjo viduryje Vilniuje surengė 5-ąją mokslinę konferenciją „Makroekonominis prisitaikymas po didelių pasaulinių šokų“. Tai – kartą per ketverius metus Lietuvoje vykstanti konferencija, kurios tema parenkama pagal paskutinių metų ekonomikos aktualijas tarptautinės prekybos, ekonominės politikos ir makroekonomikos mokslų srityse. Šiemet daugiau kaip