Category: Finansai
Pradedamas taikyti DORA reglamentas | Lietuvos bankas
Šiandien visoje Europos Sąjungoje (ES) pradedamas taikyti Skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentas (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA). Juo siekiama didinti ES finansų sektoriaus skaitmeninį atsparumą stiprinant finansų įstaigų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei trečiųjų šalių rizikos valdymo ir veiklos atkūrimo sistemas. „Įtempta geopolitinė padėtis bei auganti technologijų reikšmė įpareigoja peržiūrėti įvairaus pobūdžio
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto sprendimai
Pritarta Finora Bank UAB kandidatams į valdybos narius Atsižvelgta į ERGO Life Insurance SE prašymą dėl kandidatės UAB „Julianus Inkaso“ – kredito administratoriaus licencija Pritarta Finora Bank UAB kandidatams į valdybos narius Lietuvos bankas, atsižvelgęs į Finora Bank UAB prašymą ir išnagrinėjęs pateiktą informaciją, leido Šarūnui Gerasimavičiui ir Mangirdui Kireiliui
EIOPA: NOVIS draudėjai gali patirti finansinių nuostolių, nes dar nepaskirtas likvidatorius
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) informuoja, kad 2023 m. birželio 1 d. Slovakijos nacionalinis bankas (Národná banka Slovenska, NBS), Slovakijos nacionalinė priežiūros institucija, panaikino bendrovės „NOVIS Insurance Company“, „NOVIS Versicherungsgesellschaft“, „NOVIS Compagnia di Assicurazioni“, „NOVIS Poisťovňa a.s.“ (toliau kartu – NOVIS) leidimą draudimo veiklai ir pateikė atitinkamam kompetentingam Slovakijos teismui prašymą likviduoti NOVIS
Išankstinis naujojo numizmatinio apyvartinių eurų monetų rinkinio pardavimas – nuo sausio 15 d.
Lietuvos banko 2025 m. apyvartinių eurų monetų rinkinio išankstinė prekyba prasidės jau trečiadienį, sausio 15 d., centrinio banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt. Nuo 2025 m. sausio 22 d. monetų rinkinių bus galima įsigyti ne tik Lietuvos banko el. parduotuvėje, bet ir Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune. Naujojo numizmatinio rinkinio tema – Barokas Lietuvoje. Baroko kultūra
Tikėtina, kad ir 2024 metų valdžios sektoriaus deficitas buvo gerokai mažesnis nei suplanuota biudžete
2024 m. trečiąjį ketvirtį VS išlaidos didėjo sparčiau nei pajamos, o tai lėmė VS balanso* pablogėjimą iki –1,4 proc. bendrojo vidaus produkto** (BVP). Pajamų augimui ir toliau nepasivejant išlaidų didėjimo, numatoma, kad 2024 m. pabaigoje deficitas dar šiek tiek padidėjo (iki maždaug 1,8 %), tačiau buvo mažesnis, nei planuota 2024 m. biudžeto įstatyme1 (3,0 %).
Paskelbti 2024 m. trečiojo ketvirčio finansinių sąskaitų statistikos duomenys
Finansinių sąskaitų statistika – tai duomenys apie Lietuvos institucinių sektorių finansinį turtą ir įsipareigojimus. Išsamius ketvirtinius duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės skiltyse Finansinių sąskaitų statistika, Lietuvos ekonomikos institucinių sektorių skolos rodikliai ir Namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai. Finansinių sąskaitų metinius 1995–2023 m. duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės skirsnio Statistika trumpai skiltyje
Eurobarometras: dauguma lietuvių pritaria apvalinimui
Naujausios Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei privalomam galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui. Lietuvoje pritariančiųjų apvalinimui skaičius per metus padidėjo 3 proc. punktais ir sudaro 69 proc. Estijoje apvalinama jau nuo sausio 1 d., tam pritaria 73 proc., Latvijoje –
Lietuvos bankas skelbia 2025 m. patikrinimų planą
Lietuvos bankas šiemet numato iš viso atlikti iki 30 patikrinimų ir vizitų. Jų metu bus tikrinama, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei vidaus kontrolės reikalavimų, kaip valdo rizikas. „Siekdami aiškumo ir skaidrumo finansų rinkai, tradiciškai skelbiame informaciją apie patikrinimus. Prioritetines sritis atrinkome rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros principu. Šiemet nemažai
Dešimt euro sėkmės metų Lietuvoje: saugesnė valstybė ir finansų sistema, spartesnis gerovės augimas
2025 m. sausio 1 d. sukanka 10 metų, kai Lietuvoje įvesta Europos Sąjungos (ES) bendroji valiuta euras. Man su kolegomis teko unikali proga aktyviai dalyvauti Lietuvos bankui rengiantis įvesti eurą ir vertinant euro įvedimo poveikį šalies ekonomikai1. Baigiantis pirmajam euro Lietuvoje dešimtmečiui galime pagrįstai pasidžiaugti bendrosios valiutos sėkme mūsų šalyje. Euras paspartino Lietuvos ekonomikos bei
Mažėjančios palūkanos skatina gyventojus skolintis aktyviau, toliau sparčiai auga paskolų verslui porftelis
Mažėjančios palūkanų normos vis labiau skatina gyventojus skolintis ir derėtis dėl geresnių turimų paskolų maržų. Didėja tiek naujų būsto paskolų skaičius, tiek ir paskolų srautai, o mėnesinė naujų vartojimo paskolų apimtis pasiekė istoriškai aukštą lygį. Paskolų įmonėms portfelio metinis augimas reikšmingai viršija euro zonos vidurkį, įmonės aktyviai derasi ir dėl palankesnių turimų paskolų sąlygų. Mažėjant