Diskusija Valdovų rūmuose: didžiausią vertę mecenatystė kuria tarp lygiaverčių partnerių
Kultūros ministerija Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose inicijuoja diskusiją „Tarp eilučių: reikia pokytį kuria mecenatai?“. Renginys, vykęs mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje, subūrė kultūros ir verslo atstovų bendram pokalbiui apie mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.
Diskusijoje daug Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė, Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, Neringos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, įmonės „Baltisches Haus“ direktorius Audrius Masionis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rėmimų projektų vadovė ir kultūrinių patirčių agentūros „Salto“ vadovė Irutė Tumaitė. Diskusiją moderavo doc. dr. Aurimas Švedas, Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Diskusijos pradžioje aptarė mecenatystės sąvoką ir jos skirtumus nuo paramos, labdaros ar rėmimo. Audrius Masionis pabrėžė, kad mecenatystė – tai privataus sektoriaus veikla, siekianti ilgalaikio poveikio visuomenei, o ne trumpalaikės naudos. „Svarbu atskirti mecenatystę nuo rėmimo, kur verslas siekia savo interesų. Tikroji mecenatystė – tai neatlygintina parama, kuria siekiama pokyčio, o ne atgalinės grąžos“, – aiškino A. Masionis.
A. Švedas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva užima žemę pasauliniame dalijimosi indekse. Dalyviai diskutavo apie tokias situacijas, akcentuojant istorinį kontekstą, visuomenės požiūrį ir mecenatavimą skatinančių priemonių trūkumą.
Dr. V. Dolinskas pasidalijo Valdovų rūmų patirtimi bendradarbiaujant su mecenatu dr. Pranu Kizniu, kurio paveikslų kolekcija puošia muziejaus erdves, kitais mecenatais, pabrėžė tarpusavio intencijų, ir supratimo svarbą, akcentuodamas, kad sėkmingas bendradarbiavimas gimsta iš bendrų vertybių ir tikslų.
A. Masionis valdomos įmonės „Baltisches Haus“ mecenatystės politika, kurios prioritetai – švietimas, socialinė rūpyba ir kultūra. Jis pabrėžė, kad įmonė skiria dėmesį regionams, o metinė parama mecenuojamiems projektams viršija 600 tūkst. eurų.
I. Tumaitė, remdamasi savo patirtimi dirbant su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, teigė, kad pažangus verslas puikiai vertina unikalų kūrybinį projektą. Pasak jos, kuriantys daugiausia pasiteisinantys sprendimai, tvarią partnerystę tarp kultūros ir verslo, yra tuomet, kai yra kuriami individualūs, kūrybingi sprendimai galvoja apie konkretaus rėmėjo prekės ženklo integraciją.
Diskusijos metu dalyviai aptarė mecenatų lūkesčius ir bendradarbiavimo su kultūros sektoriumi principus. A. Masionis pabrėžė, kad verslas tikisi aiškios mecenuojamos organizacijos misijos, strategijos ir komandos, kuri galėtų vykdyti projektus. „Svarbu ne tik gauti, bet ir siekti konkrečių rezultatų, skatinančių pokyčius visuomenėje“, – teigė A. Masionis.
I. Tumaitė ir A. Burovienė akcentavo lygiaverčių santykių ir abipusės pagarbos svarbą bendradarbiaujant su verslu. „Verslas ir kultūros organizacijos turi lygiaverčiai partneriai, o ne vienas iš jų prašytojas, o kitas malonės davėjas“, – teigė I. Tumaitė. N. Lendraitis pridūrė: „Kartais susiduriu su įmonėmis, kurios nori įvelti į beprasmiškus projektus, siūlydamos paramos pagrindais į neadekvačius įsipareigojimus. Tokių atvejų geresnių aukų paramos ir ieškoti kitų priemonių.
A. Burovienė, atsakydama į klausimą, ar visos verslo įstaigos yra tinkamos teatrui kaip rėmėjos, kalbėjo: „Atsakymas labai paprastas, visos įstaigos netinka, todėl labai svarbu yra vertybinis suderinamumas. Todėl, kad neįsivaizduojame, pavyzdžiui, teatrą remiančios įstaigos, kuri savo veiklą tęsia arba skatina azartinius lošimus ar panašiai“.
Dalyviai sutarė, kad sėkmingas bendradarbiavimas tarp verslo ir kultūros galis tik tuomet, kai abi pusės geba aiškiai iškomunikuoti savo lūkesčius, tikslus ir vertybes.
Diskusija Valdovų rūmuose atskleidė mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje. Dalyviai pabrėžė lygiaverčių santykių, abipusės pagarbos, aiškios komunikacijos ir bendros kūrybos svarbą bendradarbiaujant su verslu. Nors Lietuvoje mecenavimo tradicijos dar tik formuojasi, diskusijos dalyviai išreiškė viltį, kad ateityje mecenatystė taps neatsiejama kultūros ekosistemos dalimis, tolygiai besiskleidžianti ir į regioną.
Gintarės Grigėnaitės nuotraukos, LRKM informacija