
Izraelio vyriausiasis generolas atsistatydino dėl nesėkmių spalio 7 d., kai IDF pradėjo operaciją Vakarų Krante
Izraelio vyriausiasis generolas antradienį atsistatydino, motyvuodamas saugumo ir žvalgybos nesėkmėmis, susijusiomis su netikėta „Hamas“ ataka, kuri sukėlė karą Gazos Ruože. Tuo tarpu Izraelis pradėjo didelę operaciją okupuotame Vakarų Krante, per kurią, pasak palestiniečių pareigūnų, žuvo mažiausiai šeši žmonės.
Gen. leitenantas Herzi Halevi yra vyriausias Izraelio veikėjas, atsistatydinęs dėl saugumo sutrikimo 2023 m. spalio 7 d., kai tūkstančiai Hamas vadovaujamų kovotojų surengė sausumos, jūrų ir oro puolimą Pietų Izraelyje, siautėdami per armijos bazes ir netoliese esančiose bendruomenėse valandų valandas.
Per išpuolį žuvo apie 1 200 žmonių, daugiausia civilių, o kovotojai pagrobė dar 250. Daugiau nei 90 belaisvių vis dar laikomi Gazos ruože, iš kurių maždaug trečdalis, kaip manoma, žuvo.
Halevi atsistatydinimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po trapių paliaubų su „Hamas“, kurios gali baigtis karu ir sugrąžinti likusius belaisvius. Izraelio Pietų vadovybės, kuri prižiūri operacijas Gazoje, vadovas generolas majoras Yaronas Finkelmanas taip pat pateikė atsistatydinimo pasiūlymą.
Dviejų aukšto rango generolų atsistatydinimas greičiausiai padidins raginimus viešai ištirti spalio 7 d. nesėkmes, o ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kurio vadovybė gali būti įtraukta, sakė, kad turi palaukti, kol baigsis karas.
Halevi taip pat nesutaria su naujuoju Izraelio gynybos ministru Izraeliu Katzu dėl karo krypties, o Halevi teigė, kad Izraelis įvykdė daugumą savo tikslų, o Katzas pakartojo Netanyahu pažadą toliau kovoti iki „visiškos pergalės“ prieš Hamas.
Atsistatydinimo laiške Halevi teigė, kad jo vadovaujamos kariuomenės „neįvykdė savo misijos ginti Izraelio valstybę“, kai „Hamas“ užpuolė, bet padarė „reikšmingų laimėjimų“ kilusiame kare, kuris driekėsi Viduriniuose Rytuose.
Halevi, pradėjęs trejų metų kadenciją 2023 m. sausį, sakė, kad jo atsistatydinimas įsigalios kovo 6 d.

Tuo tarpu Izraelis paskelbė apie „reikšmingą ir plačią karinę operaciją“ prieš palestiniečių kovotojus Jenine. Pastaraisiais metais, net prieš prasidedant Gazos karui, miestas kartojo Izraelio įsiveržimus ir susišaudymus su kovotojais.
Palestinos sveikatos ministerija pranešė, kad mažiausiai šeši žmonės žuvo ir 35 buvo sužeisti. Savo suvestinėje jis neskiria kovotojų ir civilių.
Per 1967 m. Artimųjų Rytų karą Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Gazą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai siekia nepriklausomos valstybės, apimančios visas tris teritorijas.
Paliaubos su „Hamas“ netaikomos Vakarų Krante, kuriame nuo karo pradžios kilo smurtas. Izraelio kariai beveik kasdien vykdo reidus, kurie dažnai sukelia susišaudymą.
Taip pat padaugėjo žydų ekstremistų išpuolių prieš palestiniečius, įskaitant siautėjimą dviejuose palestiniečių kaimuose pirmadienio naktį, taip pat palestiniečių išpuolius prieš izraeliečius.
„Hamas“ pasmerkė Izraelio operaciją Jenine ir ragino palestiniečius okupuotame Vakarų Krante sustiprinti savo išpuolius.
Mažesnė ir radikalesnė kovotojų grupė „Islamo džihadas“ taip pat pasmerkė šią operaciją, sakydama, kad ji atspindi Izraelio „nesugebėjimą pasiekti savo tikslų Gazoje“. Jame taip pat teigiama, kad tai buvo „beviltiškas Netanyahu bandymas“ išgelbėti savo valdančiąją koaliciją.
Netanyahu sulaukė kritikos iš savo kraštutinių dešiniųjų sąjungininkų dėl paliaubų, dėl kurių Izraelio kariai turėjo pasitraukti iš apgyvendintų Gazos ruožo vietovių, ir numato šimtų palestiniečių kalinių paleidimą, įskaitant kovotojus, nuteistus už dalyvavimą mirtinose atakose prieš izraeliečius.

Numatoma, kad paliaubos truks šešias savaites ir 33 kovotojų laikomi įkaitai bus paleisti mainais už šimtus Izraelio įkalintų palestiniečių. Sekmadienį, kai jis įsigaliojo, buvo paleisti trys įkaitai ir 90 kalinių.
Dėl paliaubų „Hamas“ jau grįžo į gatves, parodydamas, kad jis tebėra tvirtai kontroliuojantis teritoriją, nepaisant 15 mėnesių trunkančio karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių palestiniečių ir buvo nuniokojama.
Vienas iš buvusių B. Netanyahu partnerių Itamaras Ben-Gviras atsistatydino iš vyriausybės tą dieną, kai įsigaliojo paliaubos, susilpnindamas koaliciją, bet palikdamas B. Netanyahu daugumą parlamente. Kitas kraštutinių dešiniųjų lyderis, finansų ministras Bezalelis Smotrichas, pagrasino žlugti, jei Izraelis neatnaujins karo po šešių savaičių pasibaigus pirmajam paliaubų etapui.
Per Izraelio karinę kampaniją Gazoje žuvo daugiau nei 47 000 palestiniečių, teigia vietos sveikatos priežiūros institucijos, kurios teigia, kad moterys ir vaikai sudaro daugiau nei pusę žuvusiųjų, tačiau nenurodo, kiek žuvusiųjų buvo kovotojai. Izraelis teigia, kad nužudė daugiau nei 17 000 kovotojų, nepateikdamas įrodymų.